Minkštas pintas valas, su apvalkalu, monofilamentinis ar fluorokarboninis — kokią medžiagą pasirinkti karpiniam pavadėliui?
Medžiagą karpiniam pavadėliui parinkite pagal pasirinktos sistemos reikalaujamą veikimą: minkštas pintas valas užtikrina judėjimo laisvę, pintas valas su apvalkalu leidžia suformuoti skirtingo standumo atkarpas, o tinkamai parinktas mono ir fluorocarbon gali sudaryti standžias sekcijas arba ištisus pavadėlius. Vien medžiagos pavadinimo nepakanka — patikrinkite tikrąjį jos standumą, skendimą ir elgseną sujungus su kabliuku bei masalu.
Pridėkite Rockworld.lt prie pageidaujamų šaltinių Google!
Turinys
- Pavadėlių medžiagos — svarbiausi skirtumai
- Minkšta pavadėlinė pynė: kada jos lankstumas padeda?
- Pynė su apvalkalu: kaip pasirinkti dangos standumą?
- Mono ar fluorocarbonas karpiniam pavadėliui?
- Kaip patikrinti medžiagos standumą, skendimą ir atmintį?
- Kada keisti medžiagą arba visą pavadėlį?
- Dažniausios klaidos renkantis pavadėlinę medžiagą
- Klausimai ir atsakymai apie pavadėlių medžiagas
Pavadėlinės medžiagos — svarbiausi skirtumai
Medžiaga pavadėlyje gali atlikti kelias skirtingas funkcijas. Prie kabliuko dažnai reikalingas lankstumas, o standesnė atkarpa padeda išlaikyti numatytą konstrukcijos geometriją. Viename pavadėlyje galima panaudoti abi šias savybes.
Jeigu dar tik renkiesi konstrukciją, pradėk nuo vadovo kaip pasirinkti karpinį pavadėlį. Medžiagą pasirinkti bus lengviau, kai jau žinosi, kaip turi veikti kabliuko sekcija ir likusi pavadėlio dalis.
| Medžiaga | Ką suteikia pavadėliui? | Pavyzdinis panaudojimas | Ką ypač patikrinti? |
|---|---|---|---|
| Minkšta pynė | Didelę judėjimo laisvę ir prisitaikymą prie nelygumų | Minkšta Combi Rig sekcija, klasikinis minkštas pavadėlis, pavadėlis į Solid Bag | Skendimą, pluoštų būklę ir konstrukcijos polinkį susipainioti |
| Pynė su danga | Šerdies standumą ir galimybę atidengti minkštą atkarpą | Pavadėlis su minkšta dalimi prie kabliuko ir standesne likusia sekcija | Tikrąjį dangos standumą, jos nuėmimo paprastumą ir polinkį skilti |
| Mono | Savybes, priklausančias nuo konkrečios medžiagos: nuo lankstumo iki suteiktos formos išlaikymo | Standžios sekcijos, boomai ir formuojamos kabliuko sekcijos | Produkto paskirtį, atmintį, standumą ir sujungimų atlikimo būdą |
| Fluorocarbon | Skęstanti monolitinė medžiaga, siūloma skirtingo standumo | Boomas, Combi Rig dalis arba pavadėlis iš vienos medžiagos | Polinkį formuotis, paviršiaus būklę ir suderinamumą su pasirinktu sujungimo būdu |
Standumas ir tvirtumas yra skirtingos savybės. Žymėjimas lb nurodo deklaruojamą medžiagos tvirtumą, o jos elgseną reikia įvertinti atskirai. lb reikšmės klausimas aptariamas vadove pavadėlinės pynės tvirtumas.
Minkšta pavadėlinė pynė: kada jos lankstumas padeda?
Didžiausias minkštų pavadėlinių pynių privalumas yra judėjimo laisvė. Medžiaga lengvai lankstosi, todėl gali prisitaikyti prie dugno kontūrų ir palikti lanksčią dalį prie kabliuko.
Mano pavadėliuose minkšta pynė dažniausiai sudaro Combi Rig galinę dalį. Standesnė atkarpa atsakinga už konstrukcijos išsidėstymą, o minkšta dalis leidžia kabliuko sekcijai dirbti laisviau. Viena iš medžiagų, kurią mielai renkuosi, yra Korda Super Natural.
Pavadėlius, visiškai pagamintus iš minkštos pynės, renkuosi sąmoningiau. Jie man ypač tinka kontroliuojamai nuleidžiant sistemą iš valties, kai svarbi lanksti konstrukcija, prisitaikanti prie minkšto arba nelygaus dugno. Kartu atsižvelgiu į smulkių žuvų ir vėžių buvimą, nes jie gali pajudinti masalą bei pavadėlio elementus.
Tačiau lankstumas turi ir kitą pusę: tokia medžiaga lengviau apsivynioja aplink kitas sistemos dalis. Žvejojant užmetimu jai reikia tinkamai paruošti konstrukciją. Ji naudojama, be kita ko, pavadėliuose, uždarytuose Solid Bag maišelyje.
Prieš įsigydami konkretų modelį galite peržiūrėti mūsų sąrašą TOP 5 minkštų pavadėlinių pynių.
Pynė su danga: kaip pasirinkti dangos standumą?
Pavadėlinė pynė su danga susideda iš pintos šerdies ir išorinio apvalkalo. Danga suteikia medžiagai tam tikrą standumą, o ją nuėmę atidengiate minkštą pynę.
Dėl to galite išgauti skirtingai veikiančias atkarpas nesujungdami dviejų atskirų medžiagų. Tai viena iš priežasčių, kodėl pynės su danga yra tokios universalios.
Minkšta ar standi danga?
Po bendru pavadinimu slepiasi labai skirtingai besielgiančios medžiagos. Kai kurios dangos yra lanksčios ir lengvai pasiduoda spaudimui. Kitos sukuria aiškiai standžią atkarpą.
Naudodamas išvežimą dažniau renkuosi lankstesnę dangą. Ji palieka tam tikrą standumą, tačiau lengviau prisitaiko prie dugno. Užmetamiems pavadėliams dažniau svarstau standesnę versiją, kuri padeda išlaikyti numatytą konstrukcijos išsidėstymą.
Patikrinkite medžiagą rankoje, užuot vertinę ją vien pagal užrašą „su danga“. Dvi tai pačiai grupei priklausančios pynės gali reikalauti skirtingo paruošimo ir po pavadėlio surišimo veikti kitaip.
Ką suteikia dalinis dangos nuėmimas?
Atidengus šerdį, galima palikti minkštą fragmentą ten, kur reikalinga judėjimo laisvė. Likusi dalis išlaiko savybes, kurias lemia panaudota danga.
Dangos nuėmimo vieta turėtų priklausyti nuo pavadėlio konstrukcijos. Verta įvertinti rezultatą: ar kabliukas ir jo tvirtinimas veikia pagal sumanymą ir ar standesnė dalis vis dar atlieka savo funkciją.
Dalinai nuėmus dangą galima išgauti minkštą atkarpą. Atliekant šį veiksmą reikia nepažeisti šerdies pluoštų.
Konkrečius modelius ir jų savybes lyginame sąraše TOP 5 pavadėlinių pynių su danga.
Mono ar fluorocarbon karpiniam pavadėliui?
Mono ir fluorocarbon yra vieno pluošto medžiagos, todėl priskiriami monolitinėms medžiagoms. Šiame vadove terminas „mono“ reiškia tradicinius nailoninius valus ir šiuo pavadinimu siūlomas pavadėlines medžiagas.
Mono: patikrinkite, kam jis buvo sukurtas
Tarp mono medžiagų karpiniams pavadėliams rasite skirtingų savybių produktų. Minkštas valas ir standi medžiaga, išlaikanti suformuotą lanką, ant ritės gali atrodyti panašiai, tačiau atlieka skirtingas funkcijas.
Rinkdamiesi atkreipkite dėmesį į paskirtį. Medžiaga formuojamai kabliuko sekcijai turėtų išlaikyti paruoštą formą. Iš tiesaus boomo tikimasi, kad jis išlaikys standžią atkarpą ir bus atsparus nepageidaujamiems užlinkimams.
Svarbus ir sujungimų atlikimo būdas. Dažnai surišti tokio tipo medžiagą, ypač didelio skersmens, yra sudėtinga, tačiau kilpas galima formuoti naudojant užspaudžiamas įvores, suspaudžiamas tam specialiai pritaikytu įrankiu.
Fluorocarbon: standumo pasirinkimas turi didelę reikšmę
Standžiai pavadėlio daliai asmeniškai dažniausiai renkuosi pavadėlinį fluorocarbon. Pasitikiu juo dėl skendimo savybių ir galimybės sumažinti medžiagos matomumą po vandeniu.
Tačiau ne kiekvieną fluorocarbon renkuosi tai pačiai užduočiai. Be kita ko, naudoju Korda Boom ir IQ2 Soft — abu priklauso šiai grupei, tačiau skiriasi standumu. Užmetamiems pavadėliams taip pat naudoju Carprus Clearwater.
Tai geras pavyzdys, kodėl vien medžiagos pavadinimas nenusprendžia jos panaudojimo. Aiškiai standžiai sekcijai reikia kitų savybių nei pavadėliui, kuris turi lengviau pasiduoti spaudimui.
Praktinis patarimas: pašalinkite nuo fluorocarbon paviršiaus nuosėdas, atsiradusias po kontakto su žūklės vieta. Nešvarumais padengta medžiaga gali labiau išsiskirti iš aplinkos. Švelniai nuvalydami drėgna, minkšta medžiaga, patikrinkite, ar paviršius išlieka lygus. Nešvarumus galima pašalinti; įbrėžimą ar įpjovimą reikia įvertinti pažeistoje atkarpoje.
Konkrečių produktų palyginimą rasite sąraše TOP 5 pavadėlinių fluorocarbonų.
Kaip patikrinti medžiagos standumą, skendimą ir atmintį?
Medžiagą verta įvertinti prieš rišant, o vėliau patikrinti pavadėlį po surinkimo. Tik antrasis etapas parodo jos sąveiką su kabliuku, masalu ir kitais sistemos elementais.
Standumas: ar medžiaga elgiasi pagal paskirtį?
Standesnė atkarpa turėtų išlaikyti numatytą išsidėstymą, o minkšta — pasiduoti ten, kur reikalingas judesys. Problema atsiranda tuomet, kai standumas pradeda trukdyti pateikimui.
Į tai ypač atkreipiu dėmesį ant dugno, nusėto smulkiomis šakelėmis arba akmenimis. Per daug standi atkarpa gali remtis į kliūtis ir tarp jų atsikišti. Lankstesnė medžiaga lengviau prisitaiko prie tokios vietos.
Įvertinkite ir visos konstrukcijos veikimą. Jeigu tikitės judrios sekcijos prie kabliuko, patikrinkite, ar pasirinkta medžiaga iš tikrųjų leidžia jai taip veikti.
Pavadėlio išsidėstymui įtakos turi ir jo ilgis. Tinkamų ilgių pasirinkimą užmetimui ir išvežimui aptariu vadove kokį karpinio pavadėlio ilgį pasirinkti.
Atmintis: kada formos išlaikymas yra privalumas?
Medžiagos atmintis reiškia jos polinkį išlaikyti suteiktą formą. Tiesioje atkarpoje nepageidaujamas lankas išvyniojus nuo ritės gali reikalauti pašalinimo. Formuojamoje kabliuko sekcijoje formos išlaikymas gali būti reikalinga savybė.
Taip yra, be kita ko, Chod Rige ir Hinged Stiff Rig kabliuko sekcijoje. Šiose konstrukcijose tinkamai parinkta medžiaga turi išlaikyti paruoštą geometriją.
Tiesinimą ir formavimą pritaikykite konkrečiam produktui. Tai taikoma ir garų ar kitų kaitinimo būdų naudojimui — galimybę taip apdoroti patikrinkite gamintojo rekomendacijose. Tačiau dažnai pakanka tokį pavadėlį paruošti iš anksto prieš žvejybą ir įdėti į pavadėlių dėklą, kad jis įgautų idealiai tiesią formą.
Skendimas: paprastas testas kibire
Pradinį vertinimą atlieku labai paprastai: nukerpu medžiagos gabalėlį ir patikrinu jį kibire su vandeniu. Tačiau svarbus yra stebėjimo pradžios momentas.
Ant paviršiaus padėta atkarpa gali trumpam ant jo išsilaikyti dėl paviršiaus įtempimo. Pynės atveju reikšmės turi ir sudrėkimas bei tarp pluoštų sulaikytas oras. Todėl pirmiausia švelniai panardinu pačią medžiagą, o tik tada stebiu jos elgseną.
Galite atlikti bandymą taip:
- Pripilkite vandens į švarų indą.
- Įdėkite į jį medžiagos atkarpą.
- Švelniai panardinkite ją po paviršiumi ir leiskite sudrėkti.
- Paleiskite medžiagą ir stebėkite, ar ji grimzta, lieka pakibusi, ar kyla link paviršiaus.
- Taip pat patikrinkite, ar ji išsidėsto laisvai, ar išlaiko lankus ir užlinkimus.
Toks testas parodo medžiagos savybes ramiame vandenyje. Jis neatkuria viso dugno vaizdo ar sistemos grimzdimo po užmetimo, tačiau leis preliminariai įvertinti jos elgseną vandens sąlygomis.
Antras etapas: paruoštas pavadėlis su masalu
Po pradinio bandymo patikrinkite surinktą pavadėlį su numatytu masalu ir sujungimu su sistema. Įvertinkite, ar pavadėlio atkarpa grimzta ir išsidėsto pagal sumanymą bei ar prie kabliuko išlieka reikalinga judėjimo laisvė.
Vien skęstanti medžiaga dar nenulemia visos konstrukcijos elgsenos. Kabliukas, masalo tvirtinimas, jo plūdrumas ir papildomi elementai lemia galutinį rezultatą. Kabliuko padėties ir masalo subalansavimo įvertinimą aprašau vadove apie paruošto pavadėlio pateikimo tikrinimą.
Patikrinę pačią medžiagą, išbandykite paruoštą pavadėlį su masalu. Tai parodys visos konstrukcijos veikimą.
Kada pakeisti medžiagą arba visą pavadėlį?
Po žuvies traukimo arba kontakto su kliūtimi patikrinkite pavadėlio atkarpą ir sujungimų vietas. Ieškokite paviršiaus pokyčių bei vietų, kuriose medžiaga pradeda elgtis kitaip. Karpinėje žūklėje dažnai laukiama vieno kibimo kelias ar keliolika valandų, todėl svarbu, kad kiekvienas karpinės sistemos elementas būtų tinkamai parinktas ir nepažeistas.
Mono ir fluorocarbon
Monolitinėse medžiagose atkreipkite dėmesį į įpjovas, juntamus pratrinimus, suplokštėjimus ir aštrius užlinkimus. Patikrinkite juos akimis bei švelniai tarp pirštų.
Didelis fluorocarbon atsparumas dilimui neleidžia nustatyti, kiek tvirtumo liko po pažeidimo. Jeigu rasite pažeistą atkarpą, pakeiskite ją arba iš naujo suriškite pavadėlį iš nepažeistos medžiagos.
Ypatingą dėmesį skirkite vietoms prie mazgų ir įvorių. Vien tai, kad sujungimas vis dar laikosi, nėra pakankamas jo būklės įvertinimas.
Pynė ir jos danga
Pynėje ieškokite pasišiaušusių, nutrūkusių arba aiškiai nusidėvėjusių pluoštų. Medžiagoje su danga atskirai įvertinkite šerdį ir apvalkalą.
Vien dangos įtrūkimas gali sukurti minkštą vietą ten, kur turėjo išlikti standu. Tuomet pavadėlis gali lengviau susisukti arba kitaip išsidėstyti. Net jei pluoštų pažeidimas nematomas, patikrinkite, ar konstrukcija išlaikė reikiamas savybes.
Dangai nuimti naudoju tinkamą nuėmėją. Pats nesu susidūręs su šerdies pažeidimu atliekant šį veiksmą, tačiau atidengus pynę visada verta apžiūrėti jos pluoštus. Matomas stiprus pasišiaušimas yra signalas pakeisti atkarpą.
Dažniausios klaidos renkantis pavadėlinę medžiagą
- Pirkimas vien pagal grupės pavadinimą. Du fluorocarbonai arba dvi pynės su danga gali būti aiškiai skirtingo standumo.
- Didesnio standumo laikymas privalumu kiekvienoje konstrukcijoje. Medžiaga turėtų išlaikyti reikiamą geometriją, palikdama judėjimą ten, kur jo reikalauja pavadėlis.
- Skendimo vertinimas tik vandens paviršiuje. Pirmiausia panardinkite ir sudrėkinkite medžiagos atkarpą.
- Bandymo užbaigimas tik su pačia medžiaga. Pakartokite testą surišę pavadėlį ir uždėję masalą.
- Dangos įtrūkimų ignoravimas. Danga turi įtakos konstrukcijos veikimui, net jei šerdis atrodo nepažeista.
- Vieno sujungimų atlikimo būdo naudojimas visoms medžiagoms. Mazgą, įvorę ir apdorojimo būdą parinkite pagal produkto savybes.
Naudingiausias įprotis yra paprastas: pirmiausia nustatykite reikalingą medžiagos veikimą, tada patikrinkite jį ant paruošto pavadėlio.
